Ši iš Rytų mokymų atkeliavusi terapijos rūšis apima viską, kas susiję su meditacija, dėmesio sutelkimu, gyvenimo išminties bei „psichinio brandumo“ lavinimu. Tai yra savotiška filosofinė sistema, turinti savo atsakymus į tai, kas yra fizinė ir psichinė sveikata ir kas lemia sveikatos sutrikimą.

 

Pradžioje apie meditacijos terapinį poveikį. Biomedicinos mokslų tyrimai atskleidė meditacijos terapinį poveikį fizinei ir psichinei sveikatai. Terapinė nauda pasiekiama normalizuojant galvos smegenų elektromagnetinį potencialą, suderinant Autonominės nervų sistemos dalis (simpatinę ir parasimpatinę). Dažniausiai įvairūs sutrikimai kylą dėl pernelyg aktyvuotos simpatinės (aktyvinančios) ir per daug pasyvios parasimpatinės nervų sistemų. Meditacija yra pagrindinis gama-amino sviesto rūgšties (GABA) „šaltinis“. HRV Biologinis grįžtamasis ryšys yra savotiška įvadinė metodika, leidžianti greičiau įvaldyti kontroliuojamo kvėpavimo ir dėmesio sutelkimo pratimus – kas iš esmės ir yra bet kokios meditacijos pagrindas.

 

Nerimo, neurozinių, streso sutrikimų, depresijos atveju sugebėjimas sutelkti dėmesį bei „nugrimzti“ į žemuosius smegenų dažnius (Alfa, Teta) yra būtinas „išsivalymui“ nuo iš vidaus kylančių trikdžių. Tik tuomet „atsivėrus“ sąmonei galima taikyti kognityvines metodikas (kognityvinę, midfulness, elgesio terapijas). Apie minėtą „nugrimzdimą“ rašau iš savo asmeninės patirties, kuomet jokios kitos priemonės nebuvo efektyvios mažinant nerimą, ažitaciją.

 

Raminantis meditacijos poveikis yra nenuginčijamai įrodytas daugelio tyrimų, tačiau žmonės, ją praktikuojantys, taip pat mini tokius dalykus, kaip „gautą išmintį“, „pasikeitusią pasaulėžiūrą“. Daug dirbantys, užsiėmę žmonės dažnai pažymi, kad „augant darbo krūviui ir mažėjant laisvo laiko didėja meditacijos poreikis“. Toks paradoksas paaiškinamas paprastai: kuo sudėtingesnė situacija, tuo adekvatesnė turi būti žmogaus reakcija, o to neįmanoma pasiekti be vidinio suderintumo. Tą suderintumą ir duoda meditacija. Mano paties meditacinis patyrimas man leido gyventi su mažesniu miego valandų skaičiumi!!!

 

Vienas iš meditacijos privalumų yra galimybė „atsijungti“ nuo savo minčių – o būtent jos labiausiai vargina bet kurį iš mūsų. Sumažinus „minčių spiečių“ galvoje, mažėja galvos smegenų elektromagnetinis potencialas - kas leidžia pasiekti išminti! Būtent tai bandė įrodyti savamokslis radioelektronikas Chosė Silva, kuris šiam fenomenui paskyrė 40 metų. Šiuolaikinė psichologija nepriima Silva metodų, nes jie nebuvo patvirtinti empiriškai. Nežiūrint to Silva metodas gyvuoja daugelyje šalių ir Lietuvoje yra keletas psichologų, turinčių šio metodo mokymo sertifikatus. Silva metodas pateikia savo meditacijos metodiką, kuri yra gan populiari.

 

Rytų mokymai savaip aiškina meditacijos teikiamus privalumus: anot jų, meditacijos metu išsilaisvindami iš savo minčių mes atlaisviname vietą kosminei energijai (jogoje – prana, tsigun – tsi, kitose metodikose dar kitaip vadinama). Anot jų, ne maistas, o būtent ši kosminė energija yra mūsų pagrindinis „kuras“ gyvenime, šios energijos galima gauti tik „nugrimzdus“ į žemesnius galvos smegenų ruožus (Alfa, Teta) – tai pasiekti įmanoma miego arba meditacijos metu.

 

Meditacija, tai yra pakitusi sąmonės būsena. Mes dažnai nepastebime, kad patys to nesuvokdami atsiduriame pakitusioje sąmonės būsenoje – savotiškai medituojame įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, susitelkdami į daromus fizinius pratimus. Arba įdėmiai klausydami klasikinės muzikos. Kitas pavyzdys: gulėdami paplūdimyje, kai jums gera, susitelkiate į savo malonius kūno pojūčius ir jūsų galvoje tuo metu „sumažėja minčių“ – jų tiesiog tuo metu Jums „nereikia“. Po pabūvimo paplūdimyje jaučiamas net tik fizinis atsigavimas, bet dažnai ir mentalinis atsigavimas – jį galima būtų būtent ir paaiškinti minėtu reiškiniu. Televizijos žiūrėjimas irgi dažnai sukelia pakitusią sąmonės būseną, tačiau šiuo atveju tai gali būti  žalinga žmogui.

 

Kontempliacinė terapija neapsiriboja vien meditacija. Kitą šios terapijos dalį sudaro tam tikrą filosofinė sistema, kuri pateikia savo atsakymus į tai, kas yra fizinė ir psichinė sveikata, dėl kokių priežasčių atsiranda fiziniai ir psichiniai sutrikimai ir kokiomis priemonėmis jie galėtų būti gydomi. Svarbiausi dalykai, kurių moko ši mokykla, yra savo emocijų valdymas, meilės ir užuojautos jausmų atskleidimas. Savo minčių valdymas, minčių srauto reguliavimas, „savęs kūrimas“. Perėjimas nuo išorinių prie vidinių stimulų. Ir tai, kas kelia daugiausiai klausimų šiuolaikiniam žmogui – savo Ego atsisakymas.

 

Pagrindine somatinių ir psichinių sutrikimų priežastimi kontempliacinė terapija laiko taip vadinamą „psichinį nebrandumą“ (cit. pagal Corsini, Wedding). Kas tai yra? Tai yra visos neigiamos emocijos, kurios Krikščionybėje vadinamos „didžiosiomis nuodėmėmis“. Tai taip pat yra egocentrizmas ir priklausomybės nuo nuolatinio „išorinio stimuliavimo“ (kaip, pavyzdžiui, nuo besaikio vartojimo, nesibaigiančių pramogų), gyvenimas „iliuzijų“ pasaulyje.